- įgrumenti
- įgruménti vksm. Senẽlis įgrumẽno vaikùs, kad nežai̇̃stų su ugnimi̇̀.
.
įgrumenti
Look at other dictionaries:
įgrumenti — intr. įgrasinti, įgraudenti: Reiks tik Joniukui ingrumenti, kad knygą nosine susisupęs nešiotų rš. grumenti; apsigrumenti; įgrumenti; pagrumenti; prigrumenti; sugrumenti … Dictionary of the Lithuanian Language
apsigrumenti — grumenant aprimti: Avelės apsigrumẽno (apsiėdė, apsibuvo) vienoj vietoj Grž. grumenti; apsigrumenti; įgrumenti; pagrumenti; prigrumenti; sugrumenti … Dictionary of the Lithuanian Language
grumenti — grumenti, ẽna, ẽno 1. intr. K griausti, dundėti (nesmarkiai iš tolo): Perkūnija grumẽna, o perkūnas griauna J. Jau praėjo perkūnija, tik dar truputį grumẽna Kp. | Karo perkūnija prieš juos baisingai grumena LC1878,41. 2. tr. BBSir46,20, Kos44 … Dictionary of the Lithuanian Language
lementavoti — ×lementavoti, oja, ojo (l. lamentować) intr. dejuoti, raudoti: 1. Lementavok nelementavojus – iš numirusių nebeprikelsi Knv. Gūdžiai lementavojo mergelė, už bernelio eidama Prl. | Emilia lementavoja, kad jau reikia kiaulės gyt Tršk. Nelementavok … Dictionary of the Lithuanian Language
pagrumenti — 1. intr. pagrasinti: Velionis, man pagrumenęs, ėjo pagal sieną BsV94. 2. tr. pakramtyti: Pagrumenaĩ sukorio, ir sotus Ktk. grumenti; apsigrumenti; įgrumenti; pagrumenti; prigrumenti; sugrumenti … Dictionary of the Lithuanian Language
prigrumenti — tr., intr. prigrasinti: Prigrumenkit Juozuką, kad mokytųs! An. Prigrumenk vaikam, kad ilgai nekieminėtų Slm. grumenti; apsigrumenti; įgrumenti; pagrumenti; prigrumenti; sugrumenti … Dictionary of the Lithuanian Language
sugrumenti — tr., intr. sukramtyti: Sugrumenaũ duonos kąsnį ir išejau šienautų Dglš. Kol sugrumenù su smegenim, kol ką, kiti ir pavalgo Grž. grumenti; apsigrumenti; įgrumenti; pagrumenti; prigrumenti; sugrumenti … Dictionary of the Lithuanian Language
užgremyti — užgrẽmyti tr., intr. įgrasyti, įgrumenti: Tu vaikam užgrẽmyk, tai klausys Mlt. gremyti; sugremyti; užgremyti … Dictionary of the Lithuanian Language
įgraudinti — įgraudìnti 1. tr. padaryti, kad graudintųsi, įgailinti: Tiek įgraudino, kad dar nenustoja verkus Gs. 2. tr., intr. griežtai įsakyti, įgrumenti: Aš jį įgraudinaũ, kad negertų J. Įgraudinaũ, kad gyvulių nenuleistų Dkš. Motina vaikus įgraudino,… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgraužti — 1. tr. graužiant padaryti (skylę): Įgraužti skylę K. 2. tr. galėti, sugebėti graužti: Senis įgraužė biškį sūrį J. 3. refl. graužiant įeiti, įlįsti: Pelė įsigraužė spinton Š. 4. refl. įsiskverbti, įsiterpti: Liepsna prasimušė per langą ir įsi … Dictionary of the Lithuanian Language
